sandraugas

sándraugas, -ė smob. (1) NdŽ; L, Blv, Rtr žr. sandraugis: Ji prieš mane šerius pašiaušė. Ji manęs nenori pripažinti teisėta tėvo sandrauge B.Sruog. ║ bendramintis: Nors pripažįsta savo kaltę, bet juo daugiau suranda sandraugų, juo ramesni V.Kudir. Prakilnesnės moters pradėjo žadinti savo sandrauges ir galiausiai jau yra susitvėrę kelios draugystės rš. ║ bendrijos narys: Kožnas jos sandraugas tikru būdu skirtas Kel1865,19.